Stories from Plungyan – Harwood and Sher

Plungiškiai. Serai Entonis Šeras ir Ronaldas Harvudas

Plungiškiai. Serai Entonis Šeras ir Ronaldas Harvudas

by Eugenijus Bunka

eugenijusbunka@gmail.com

Google Translate

Didžiojoje Britanijoje režisieriaus Endžio de Emmonio sukurtame „Dievas teisme“ („Good on Trial“) filme pradžioje pasirodo rabiną Akibą vaidinantis Entonis Šeras (Antony Sher). Pasirodo ir tyli. Jeigu tokio lygio aktorius neprataria nė žodžio, reikia laukti filmo pabaigos ir tikėtis, kad pagal režisieriaus sumanymą jis trinktels taip, kad maža nepasirodys.

Veiksmas vyksta Aušvico koncentracijos stovyklos viename barake, kuriame sugrūsti žydai žaidžia priešmirtinį žaidimą – teisia Dievą, kaltindami jį sulaužiusį pažadą rūpintis savo išrinktąja tauta.

Kadras iš filmo „Dievas teisme“. Rabinas Akiba – Entonis Šeras

Filmo veiksmas – rabino Akibos monologo laukimas. Entonio Šero nepažįstantis žiūrovas tai suvokia tik tada, kai jis prabyla. „Dievas nėra geras. Jis niekada nebuvo geras. Jis tik buvo mūsų pusėje… Dievas nėra geras, jis tik stiprus. Jis dabar prieš mus. Bet jis vis dar Dievas… Bet jau ne mūsų Dievas… Jis tapo mūsų priešu… Dabar jis sudarė sandėrį su kažkuo kitu“,- visa savo talento jėga, už kurią ir nuopelnus dramaturgijai Didžiosios Britanijos karalienė suteikė sero titulą, byloja Entonis Šeras – rabinas Akiba.

Tai verčia patikėti, jog visą gyvenimą su Dievu bendraujantis žmogus jį pažįsta ir žino, kaip yra  iš tikrųjų.

Entonis Šeras

Paties Entonio Šero gyvenimą irgi galima vertinti kaip pažinimo kelią. Plungėje giminės šaknis turintis, Emanuelio ir Mardžeri Šerų šeimoje Pietų Afrikos Respublikoje gimęs Entonis rašė, kad, devyniolikos metų atvažiavęs į Angliją mokytis aktorystės, iškart suvokė du dalykus: baltosios rasės viršenybės prieš juodaodžius Pietų Afrikos Respublikos gyventojus neteisybę ir būtinybę dėl karjeros slėpti savo žydišką kilmę bei homoseksualumą.

Teatre buvo pilna gėjų, tačiau nė vienas to nerodė. Tą patį darė ir Entonis. O slėpdamas savo gyvenimo Pietų Afrikos Respublikoje tarpsnį, jis iškart prarado tenykštį anglų kalbos akcentą ir sakydavo, jog kilęs iš Londono Hampstedo rajono.

Tačiau viskas liko jame.

1982 m. įstojęs į Karališkąjį Šekspyro teatrą, vaidinęs beveik šimtą vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, du kartus pelnęs vieną labiausiai Didžiojoje Britanijoje vertinamų Lorenso Olivje premiją, tapęs rašytoju ir teatro režisieriumi, mėgstamiausiu princo Čarlzo aktoriumi, Entonis Šeras sugrįžo į save. Jis ir jo partneris bei bendradarbis Gregoris Doranas tapo viena iš pirmųjų gėjų porų, pradėjusių civilinę partnerystę Jungtinėje Karalystėje.

Tam reikėjo didžiulės drąsos, nes Anglijoje homoseksualumas buvo dekriminalizuotas tik 1967 metais. Dar buvo gyvas prisiminimas, kaip valdžia susidorojo net su Alanu Turingu, kuris II pasaulinio karo metu iššifravo garsiosios vokiečių Enigmos siunčiamus pranešimus. Anot istorikų, A. Turingas karą Europoje sutrumpino dvejais metais, išgelbėjo 14 milijonų gyvybių, tačiau turėjo pasirinkti bausmę: kalėjimą arba cheminę kastraciją. Pasirinkęs pastarąją, jis nusižudė.

Dar buvo garsi homoseksualaus aktoriaus Džono Gilgudo (Jono Gelgaudo) byla, ir tik kolegų bei jo talento gerbėjų palaikymas išgelbėjo jį nuo kalėjimo.

2001 m. Entonis Šeras pasirinko vaidmenį savo pusbrolio Ronaldo Harvudo (Ronald Harwood) pjesėje “Malerio atsivertimas“ ir sakė, kad kompozitoriaus, aukojančio savo tikėjimą dėl karjeros, istorija įkūnija jo paties kova už tapatybę.

Ronaldas Harvudas – irgi plungiškio vaikas, gimęs Pietų Afrikos Respublikoje, irgi išvažiavęs į Londoną siekti aktoriaus karjeros, bet pasukęs rašytojo, dramaturgo keliu ir taip pat kaip ir Entonis Šeras už nuopelnus teatrui pelnęs Didžiosios Britanijos sero titulą.

Prieš penkiolika metų vaikystės draugo Abelio Levito pakviestas jis lankėsi Plungėje ir, anot Abelio, susitikime su rajono meru Algirdu Pečiuliu ištarė tai, kas šiandien labai aktualu: „Pone mere,- sakė Ronaldas Harvudas, – žinau, kad turite biudžeto sunkumų, bet kad ir ką darytumėte, prašau, nemažinkite savivaldybės biudžeto kultūrai. Tai pakenktų visiems“.

Regis, tai tipiškas kultūrininko požiūris, kuris formuojasi ne per vieną dieną.

Vėlgi Abelis Levitas prisimena, kad, nuo mažų dienų draugavę, bet nežinoję, kad jų anksti mirę tėvai Isakas Horvičius ir Luisas Levitas yra plungiškiai, abu linko į aktorystę. Ronaldas mokykloje rinko visų joje vykusių konkursų laurus ir, gavęs mokyklos baigimo pažymėjimą iškart išskrido į Londoną įgyvendinti savo svajonę.

Tačiau jo mama nepajėgė finansiškai remti sūnaus mokslų, todėl, studijuodamas Karališkoje dramos meno akademijoje, Ronaldas susirado ir darbą: tapo garsaus to meto aktoriaus sero Donaldo Halfito asistentu. Bet tai netiko Akademijai, todėl mokslus teko mesti, liko tik darbas, prisiminimai apie kurį pagimdė garsią Ronaldo Harvudo pjesę, o vėliau ir filmą „Aprengėjas“.

Viso iš po Ronaldo Harvudo plunksnos pasaulį iki šiol išvydo per dvidešimt pjesių, dvidešimt  scenarijų filmams, per trisdešimt grožinės ir dokumentinės literatūros kūrinių.

Ronaldas Harvudas su „Oskaru“

Plačiai jo vardas nuskambėjo po to, kai 2002 metais už scenarijų kino filmui „Pianistas“ jam atiteko „Oskaras“ – garsiausias kino pasaulio apdovanojimas. 2007 metais „Oskarui“ buvo nominuotas pagal Ronaldo scenarijų sukurtas dar vienas filmas „Skafandras ir drugelis“, pasakojantis vėlgi tikrą istoriją apie insultą patyrusį, vien kairės akies mirktelėjimais knygą padiktavusį žurnalistą.

Kaip tik tarp šių datų Ronaldas Harvudas – pirmasis tokio lygio autorius ir buvo Plungėje, susitiko su rajono vadovais, moksleiviais, Žemaičių dailės muziejaus lankytojais.

Vaikystės draugai Abelis Levitas (kairėje) ir Ronaldas Harvudas Kaušėnuose 2005 metais

Po jo vizito Abelis Levitas Saulės gimnazijos Tolerancijos centro vadovei Danutei Serapinienei pasiūlė rengti kasmetinius Ronaldo Harvudo vardo moksleivių meninės raiškos konkursus, kurie tęsiami iki šiol ir sulaukia dalyvių iš visos Lietuvos bei paties Ronaldo Harvudo dėmesio.

Ronaldas Harvudas su plungiškiais Saulės gimnazijoje

Pabaigai – Liudvikos Pociūnienės straipsnio “Aš dūstu…“, spausdinto prieš metus bernardinai.lt citata apie du filmus, kuriems scenarijus parašė Ronaldas Harvudas: „Kalbant apie dramatiškiausius XX a. istorijos dalykus, norėčiau pasilikti prie stebėtinai nešališko Romano Polanskio „Pianisto“ ,, … bei Istvano Sabo „Taking sides“ su Harvey Keiteliu. Filmo pavadinimas lietuviškai išverstas „Apsisprendimas“, nors galėtų būti verčiamas ir kaip „Šališkumas“. Mano galva, tai – privaloma programa visiems, norintiems ištarti savo žodį Antrojo pasaulinio karo ir pokario tema kine“. 

 

 

    

 

Sir Ronald Harwood: Obit by Abel Levitt

Plunge, Lithuania

Sept 2020: planted by Eugenijus Bunka at Litvakland, Plateliai

Sir Ronald Harwood 

Source: en.wikipedia.org/wiki/Ronald_Harwood

The Ronald Harwood International Art Competition
 

The Tolerance Centre

More artwork to follow….

Abel Levitt on the passing of Sir Ronald Harwood from natural causes at his home in Sussex on 8 September 2020, at age 85.

Abel:

I would like to write specifically about Ronald’s connection to Plungyan in Lithuania and his visit there with his wife Natasha in 2005.

I grew up with Ronnie Horwitz. We started school at the Kings Road Primary School in 1941, in the same class of sub A. We completed our schooling at Sea Point Boys’ High in 1951. Throughout our school lives we were in the same class, at Kings Road, at Sea Point Junior and at Sea Point Boys’ High. We lived close to one another, Ronnie in Victoria Road Bantry Bay, and, I, 150 yards away in Brompton Avenue. We were in the Cubs and Scouts together at the 10th Green and Sea Point, We played tennis together, watched cricket at Newlands together, competed with one another at the Eisteddfods. 

At school, Ronnie took the lead in the school plays. He was outstanding. After we had finished writing our matric exams, Ronnie left for London, to study Dramatic Art, dropped out of the Royal Academy due to financial difficulties, and the rest, as they say, is history. A career of writing and leadership. We maintained a loose relationship, the occasional phone call when I was in London, but we did spend a day together after watching his acclaimed play “Taking Sides”.

It was whilst reading his novel “HOME” that I learned for the first time that Ronald’s father Isaac Horwitz had emigrated from Lithuania. In half a lifetime, our fathers’ ancestry was not a subject of discussion. Glenda and my journey to Lithuania had already began, when I read Ronnie’s book “Home” and discovered that both of our fathers were from Plungyan. I called Ronnie. “What about you and Natasha joining us in a trip to our shtetl Plungyan” I asked. The reply was immediate. And the date 25th May agreed upon, with our guide Regina to be our leader.

The meeting at the airport was emotional. Ronnie had recently been awarded the Oscar for writing the screenplay of what was to become a Holocaust Classic “The Pianist”. And here he was, with his dear wife Natasha, in Lithuania.

Our journey to Plungyan was via Kovno where we visited Eugenijus Bunka, the son of the “Last Jew in Plungyan”, and our friend and partner in our Plungyan ventures. Eugenijus was in hospital, recovering from an operation. He would not be with us on the upcoming welcome to the Oscar winner.

 Upon our arrival in the town our first stop was at the apartment of Yacovas Bunka. During the few years of Lithuanian independence from the Soviet occupation, Yacovas Bunka had welcomed some hundreds of Plungyaner Jews. Few would have been of the international stature of the writer, playwright, literary giant and Oscar winner as Ronald Harwood. There was an immediate warm relationship although Bunka spoke no English and Ronald did not understand Yiddish.

The following morning we proceeded to the mass graves, where 1800 Plungyan Jews had been murdered by the Germans and their Lithuanian Collaborators in July 1941. The mass graves in Plungyan are special .The acclaimed sculptor Bunka, together with his Lithuanian sculptor friends had carved the sculptures which stand as sentinels overlooking the mass graves. These mass graves in the Kausenai Forest have been described by some as the most impressive in the whole of Eastern Europe. Ronald did not have family who had remained in Lithuania, but he walked around, silent, as he absorbed the sanctity of the moment. He was profoundly moved. The photo of Ronald sitting quietly on a bench describes the emotion of the visit.

Our next visit was to the Saules Gymnasium. The headmaster Jouzas Milacius welcomed his important guests, the Harwood’s, in one of the multiple European languages that he spoke, but not a word of English. Jouzas is a true friend of ours, a man who was directly helpful when we proposed the establishment of a Tolerance Education Centre in his school.  The pupils were assembled in the hall, waiting for the guests to arrive. They were well prepared. Every class had seen the film, “The Pianist”, and had lessons about the Warsaw ghetto uprising. And here they were, seated and waiting to hear from Ronald. The students were riveted by Ronald’s charm and dynamic personality.

The questions were intelligent. These children had as a teacher Danute Serapiniene, a committed and sincere lady who since 1995 had been teaching children about the Holocaust and about the Jews who lived in their town Plunge.

In the evening there was an event at the local Ogynski Palace where Ronald addressed the intellectuals of the town, relating his experiences of working in Poland with the director of the film Roman Polansky. Again the audience interacted with his engaging and charismatic personality and interacted with many questions about the film.

The following morning was a scheduled meeting with the mayor of Plunge, all arranged by the school? We sat in the mayor’s office, listening to the usual welcome and niceties.

And then Ronald Harwood spoke. I remember his words very clearly. “Mr. Mayor, I know that you have difficulties with budgets. I appeal to you, whatever you do don’t reduce the budgets for culture. To do so will be to the detriment of your society.”

As we walked down the stairs at the conclusion of the meeting, Glenda looked at me, and I looked back at her. We were both thinking of the very same thing. That was to create an art competition, called “The Ronald Harwood Holocaust Art competition“. Ronald’s words to the mayor of Plunge had inspired us and since that time the Ronald Harwood Art Competition has grown from a local event, to a regional event and to a national event. The word “Art” has become “Arts” as all forms of art are part of the competition today. Painting, drawing, sculpture, drama, music and writing.

We were present at the 10th anniversary of the Ronald Harwood Arts Competition, held in the Plunge Town Hall. There was an exhibition of prize-winning art works from previous years and entries from throughout Lithuania. The International School in Vilnius arrived with two full busloads of children of all ages who took part in a musical play, in Lithuanian, English and Yiddish with

Vilna and the Holocaust as the theme.

On Friday night at our hotel in the nearby resort of Plateliai we had a traditional Friday night dinner with candle lighting and Kiddush. Our guests included teachers from the district.

Before leaving Plungyan we had a special visit to make. Living in the centre of the town was Kazys Vitkevicius and his wife. As a 14year old in 1941 Kazys had helped his mother to save Jewish girls. He did this by digging pits in which he hid the girls covered by branches, and bringing them food. Both his mother and Kazys were honoured by Yad Vashem and became Righteous among the Nations. Ronald and Natasha were visibly moved at the experience of meeting this special man.

And so back to Vilnius where Ronald addressed the students at the Sholem Aleichem Jewish Day School. Again, the subject was the movie The Pianist and once more the children at the school were enthralled by the charm and competence of the writer of the script of the film

The Harwoods returned to their home in London after an experience which Ronald told me was something beyond his expectations.

 For us, that experience of being with my lifelong friend in the land of the birth of our fathers, to witness the appreciation of the young people of the artistry of Ronald Harwood inspired us to talk about Tolerance Education and to display the winning art works from the Ronald Harwood competition in countries around the world, including South Africa and Lithuania.

Abel Levitt 

Eli with Glenda & Abel Levitt in Ra’anana, Israel – July 2017

———————

Sea Point High School 

Sea Point High School – Wikipedia

Sea Point High School, formerly Sea Point Boys High School, is a co-educational public high school in Main Road, Sea Point, Cape Town, South Africa. The school was established on 21 April 1884. In 1925, the senior grades were separated from the junior grades. In 1989, the school merged with Ellerslie Girls’ High School after becoming co-educational.

Sea Point Boys connected to Plunyan

  • Sir Ronald Harwood (Horwitz)
  • Sir Antony Sher
  • Abel Levitt
  • Eli Rabinowitz (KehilaLink manager)

Source: en.wikipedia.org/wiki/Sea_Point_High_School

The Last Jew in Plunge

Last Jew

Source: kehilalinks.jewishgen.org/plunge/Last_Jew.html

Source: kehilalinks.jewishgen.org/plunge/Home.html

 

Gintautas Rimeikis and Yolanta Mazhukne

   

Yolanta Mazhukne, Gintautas Rimeikis and Danutė Serapinienė 

With Gintautas Rimeikis, Yolanta Mazhukne and Danutė Serapinienė 

 

Plunge Saule Gymnazyum Tolerance Centre

Plungyan KehilaLInk

Home

Plunge, Lithuania

Source: kehilalinks.jewishgen.org/plunge/Home.html

Plunge Saule Gymnazyum
With Gintautas Rimeikis, Yolanta Mazhukne and Danutė Serapinienė 

Tolerance Centre
The Ronald Harwood International Art Competition

Ronald Harwood 

Source: en.wikipedia.org/wiki/Ronald_Harwood

Sea Point High School 

Sea Point High School – Wikipedia

Sea Point High School, formerly Sea Point Boys High School, is a co-educational public high school in Main Road, Sea Point, Cape Town, South Africa. The school was established on 21 April 1884. In 1925, the senior grades were separated from the junior grades. In 1989, the school merged with Ellerslie Girls’ High School after becoming co-educational.

Sea Point Boys connected to Plunyan

  • Sir Ronald Harwood (Horwitz)
  • Sir Antony Sher
  • Abel Levitt
  • Eli Rabinowitz (KehilaLink manager)

Source: en.wikipedia.org/wiki/Sea_Point_High_School

The Last Jew in Plunge

Last Jew

Source: kehilalinks.jewishgen.org/plunge/Last_Jew.html

                    

Gintautas Rimeikis and Yolanta Mazhukne

 

Yolanta Mazhukne, Gintautas Rimeikis and Danutė Serapinienė 
 

 

Back