Stories from Rietavas – Mendel Kaplan

Mendelio Kaplano nostalgija

Mendelio Kaplano nostalgija

by Eugenijus Bunka

eugenijusbunka@gmail.com

Ne mokslu, o labiau jausmais paremta pusiau fantastinė teorija sako, kad nostalgija (gr. nostos – grįžimas + algos – kančia, skausmas), kuria esame pratę vadinti Tėvynės ilgesį, gimsta todėl, kad dar mamos įsčiose ir tik gimęs žmogaus kūnas prisitaiko prie gimtosios aplinkos poveikio. O kai perkeliamas į kitokią, ima priešintis ir reikalauti grąžinti į jam įprastą. Tas pasipriešinimas ir sukelia dvasinę kančią, kurią jaučia beveik kiekvienas.

Jei kūno sugrąžinti neįmanoma, žmogus kuria pasiilgtą aplinką kitoje vietoje ir bent taip bando nuraminti dvasinį skausmą.

Va, taip, pusiau rimtai galima būtų paaiškinti, kodėl Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune atsirado Rietavo vardu pavadinta kavinė. Įkurta ji Holokausto centre, kuriame yra  ir muziejus. O jame atkurtas žydiška Žemaitijos miestelio aplinka. Tokia, kokioje augo Giliogiryje ir Rietave gyvenę  Mendelio Kaplano tėvai Rachelė ir Isakas.    

Žydų muziejaus Keiptaune ekspozijoje atkurti Žemaitijos miestelio vaizdai

Rietavas (Riteve) – kavinė Keiptaune

Mendelis gimė jau Pietų Afrikos Respublikoje, bet, matyt, paveldėjo ir tėvų nostalgijos.Po jo mirties 2009 metų lapkričio devynioliktąją, Leisterio universitetas Anglijoje pranešime apie netektį rašė, jog daktaras Mendelis Kaplanas labai domėjosi lietuviška Pietų Afrikos žydų bendruomenės kilme, o, sužinojęs apie istorijos studijų mokyklos projektą kompiuterizuoti vargšų žydų duomenis laikinoje prieglaudoje, per kurią daugelis Lietuvos žydų migrantų keliavo į Keiptauną, skyrė keletą reikšmingų dotacijų universitetui, kad darbas būtų paspartintas.

Universitete sukurta duomenų bazė ir šiandien yra svarbus demografinių, genealoginių ir migracijos tyrimų šaltinis.

Rietaviškiai 2011 metais prie buvusios sinagogos pastatė Atminimo ženklą visai sunaikintai vietos žydų bendruomenei ir asmeniškai Mendeliui Kaplanui už Rietavo vardo garsinimą pasaulyje.

Rietavo savivaldybės  meras Antanas Černeckis ir Izraelio Jad Vašemo memorialo holokausto aukoms atminti atstovė Irit Abramski 2011 metais atidengė Atminimo ženklą Mendeliui Kaplanui ir visai Rietavo žydų bendruomenei

Vien išvardinti, ką M. Kaplanas nuveikė per savo gyvenimą, reikėtų nemenkos studijos, kurioje pirmiausia turėtų būti užrašyta, kad jis, perėmęs tėvo tvoras ir vielą  gaminusias dirbtuves, tapo stambiausiu Pietų Afrikos Respublikoje plieno gamintoju. Verslas sukrovė jam milijardinius turtus, tačiau nepakeitė žmogaus sielos.

Didžiulę dali uždirbtų pinigų jis investuodavo ne gamybai plėsti, o į žmones.

Litvakams būdingą tikslo matymą ir užsispyrimą jo siekti Žydų agentūros Švietimo departamento generalinis direktorius ir artimas Mendelio Kaplano draugas Alanas Hofmanas apibūdino pasakodamas, jog Mendelis savo iniciatyva ir už savo pinigus žydų švietimu užsiėmė dar tada, kai tai nebuvo labai populiaru. Anot A. Hofmano, jis „buvo vienas iš tų, kurie kaip niekas kitas suprato, jei žydų švietimas nebus pagrindiniu darbu, nebus ir žydų tautos“.

Iš verslo gautais pinigais jis, kaip ir liepia žydų tradicija, tyliai, nesitikėdamas ir nelaukdamas populiarumo, garbės, reklamos, rėmė mokslo siekiančius varganų litvakų vaikus, steigė muziejus, fondus, žydiškas organizacijas tautai šviesti, jos paveldui saugoti, kurti geresnę ir fizinę, ir dvasinę aplinką. Ne sau, ne savo artimiesiems, bet visiems.

Mendelis Kaplanas artimai bendravo ir su Pietų Afrikos Respublikos Prezidentu Nelsonu Mandela, kuris, rodydamas pagarbą bendražygiui ir visai jo tautai, lankėsi Izraelyje, kaip garbingas svečias dalyvavo Žydų muziejaus Keiptaune atidaryme. Didelė, net labai didelė tikimybė, jog Mendelis Kaplanas jam paaiškino, kodėl kavinė pavadinta Rietavo vardu. Regis, smulkmena, bet kai apie rietaviškius sužino vienas populiariausių valstybės vadovų, tai vadinama itin vykusia viešųjų ryšių akcija.

Pietų Afrikos Respublikos Prezidentas Nelsonas Mandela ir Mendelis Kaplanas

Žinoma, kai kam dėl jos nei šilta, nei šalta, tačiau vis tiek savimeilę kuteną.

O dar Mendelis Kaplanas, vos tik atsivėrė geležinė uždanga, surinko giminės šaknis buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje Rusijoje, Baltarusijoje, Šeduvoje, Krakėse, Rietave turinčius artimuosius ir atskraidino juos Lietuvon. Tuo metu tai buvo taip neįprasta, kad kelionėje autobusu mūsų šalies keliais juos lydėjo policijos ekipažas.

Mendelis Kaplanas tada atvežė jo iniciatyva išleistą knygą „Rietavas – žydiškas štetlas Lietuvoje“, kurią vėliau iš anglų kalbos išvertė bei išspausdino Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas ir padovanojo  rietaviškiams.

Be stulbinančių pasiekimų versle, labdaringoje veikloje, vadovaujant daugybei svarbių bei įtakingų visuomeninių organizacijų ar bent dalyvaujant jose, Mendelis Kaplanas dar ir rašė knygas. Viena jų – „Nuo štetlo (miestelio) iki plieno gamybos“. Knygos beveik neįmanoma nusipirkti, nes Amazon prekyboje ji buvo populiariausių pirkinių šimtuke, tačiau rietaviškių savimeilę vėlgi turėtų kutenti žinia, kad knygos pavadinime „shtetl“ pakeisti į „Rietavo“, nebūtų didelė nuodėmė. Plungiškiai turi Kazimiero Pabedinsko knygą „Nuo Plungės iki Maroko“, o rietaviškiai – panašią Mendelio Kaplano.   

Mendelio Kaplano knygos „Nuo štetlo iki plieno gamybos“ ir „Žydų šaknys Pietų Afrikos ekonomikoje“. Pirmosios knygos viršelyje matosi Rietavo sinagoga

Bet kliuvo ir visai Lietuvai. Žinant, kad apie aštuoniasdešimt procentų žydų Pietų Afrikos Respublikoje – išeiviai iš Lietuvos bei jų palikuoniai, kita Mendelio Kaplano knyga „Žydų šaknys Pietų Afrikos ekonomikoje“ – apie mūsiškius, litvakus.

Dar prisimenant, kad Mendelis Kaplanas buvo aistringas regbio gerbėjas ir rėmėjas, o Pietų Afrikos Respublikos rinktinė nuo 1995 metų tris kartus tapo pasaulio čempione, du kartus laimėjo bronzinius apdovanojimus, vėlgi galime šyptelėti, jog tose pergalėse yra ir dalelė Lietuvos.

Ir apskritai, visame pasaulyje yra Lietuvos dalelė. O joje – ir gabalėliai Plungės, Rietavo  ir visų Lietuvos miestų bei miestelių. Dažniausiai – išaugusių nostalgiškoje litvakų aplinkoje.

 

Rietavas

DSC_4240

My first visit to Rietavas, Lithuania.

My lucky break was meeting Egidijus and Antonius at the Rietavas municipal offices.

They kindly showed me around the town.

 

Rietavas

The former synagogue and memorial to Mendel Kaplan by the Jakovas Bunka Fund

[gss type=”slideshow” size=”full” options=”timeout=4000″ name=”r1″ ids=”175293549,175293550,175293551,175293552,175293553,175293554,175293555,175293556,175293557″ carousel=”fx=carousel”]

A memorial Antonius arranged when he was mayor

[gss type=”slideshow” size=”full” options=”timeout=4000″ name=”r2″ ids=”175293558,175293559,175293560,175293561″ carousel=”fx=carousel”]

The Jewish cemetery

[gss type=”slideshow” size=”full” options=”timeout=4000″ name=”r3″ ids=”175293562,175293563,175293564,175293565,175293566,175293567,175293568,175293570,175293571″ carousel=”fx=carousel”]
Rietavas-Yizkor

Click here

 

Other images of Rietavas

[gss type=”slideshow” size=”full” options=”timeout=4000″ name=”r4″ ids=”175293572,175293573,175293574,175293575″ carousel=”fx=carousel”]

Rietavas

From Wikipedia, the free encyclopedia
Rietavas
City
Skyline of Rietavas
Coat of arms of Rietavas
Coat of arms
Rietavas

Location of Rietavas

Coordinates: 55°43′0″N 21°56′0″ECoordinates55°43′0″N 21°56′0″E
Country  Lithuania
Ethnographic region Samogitia
County Telšiai County
Municipality Rietavas municipality
Eldership Rietavas city eldership
Capital of Rietavas municipality
Rietavas city eldership
Rietavas rural eldership
First mentioned 1253
Granted city rights 1792
Population (2010)
 • Total 3,824
Time zone EET (UTC+2)
 • Summer (DST) EEST (UTC+3)
Website http://www.rietavas.lt

Rietavas (About this sound pronunciation SamogitianRėitavs) is a city in Lithuania on the Jūra River. According to the 2001 census it had a population of 3,979. It is the capital of Rietavas municipality.

The city is famous for building the first power station to produce electricity in Lithuania in 1892. The first telephone line in Lithuania was also built here.

History

Church of Rietavas

Rietavas was first mentioned in written sources around 1253. During the Middle Ages it belonged to Ceklis land. Rietavas’ eldership was mentioned in 1527. Since 1533 Rietavas was known as a city however the city rights were not granted until 1792. In the 14th and 15th centuries Rietavas was one of the most important defence centres in Samogitia and also a crossing of commercial roads.

In the 19th century Rietavas was an important educational centre whereas in 1812–1909 it belonged to Ogiński family who loved culture and education. In 1835 there was established a hospital and four year later school of parish. In 1859 the school of agriculture was established in Rietavas which was closed in 1863. Lithuanian was the official language of this school (there were any other such schools where Lithuanian would be an official language at that time). In 1873 current Catholic Church reflecting features of Romanesque Revival architecture was built.

Rietavas also became an important centre of progressive technologios of that time. In 1882 the first telephone line in Lithuania was built. It connected Rietavas and Plungė cities. In 1892 started to produce electricity the first power station in Lithuania. On 17 April 1892 in Easter the first street lights were turned on in Rietavas manor, park and church.

In 1915 Rietavas was the centre of the county and later on centre of the eldership. During the Inter-war period there were established a public library in 1928, a cinema in 1931. After the World War II Rietavas became the centre of district municipality however in 1963 it was merged with Plungė district municipality. Nevertheless Rietavas retrieved its municipality in 2000.[1]

The coat of arms of Rietavas was approved by the decree of the President in 1996.[2]

Notable people

 

Screen Shot 2016-06-10 at 9.08.03 AM

The Cafe Riteve in Cape Town